- piktėlė
- piktėlė̃ scom. (3b) 1. Šts žr. pikčiurna. 2. bjaurybė, nelabasis: Ta piktėlė̃ bėgo gerti atnešti, o neatnešė Grg. Kaukolė, sako, eina, o buvęs ežys, piktėlė, kaukolės viduo[je] (ps.) Bdr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
piktėlė
Look at other dictionaries:
piktelė — piktẽlė sf. (2) [K]; CI657, N lauko gyvatė … Dictionary of the Lithuanian Language
